Kinijos kultūra, žmonės, miestai, infrastruktūra

Sveiki visi. Šioje trečioje dalyje norėčiau pasidalinti savo įspūdžiais apie kiniečius, šalies kultūrą, įpročius, elgseną, reakciją į užsieniečius ir kitas smulkesnes detales.

Kiniečiai

Prieš vykstant į Kiniją gyvai nepažinojau nei vieno kiniečio, todėl neturėjau nuomonės, apie kiniečius, kaip žmones. Per 13 dienų Kinijoje susidariau tikrai gerą įspūdį apie kiniečius. Jie yra draugiški žmonės, nors ir dauguma nesupranta angliškai, bet vistiek stengiasi bendrauti tiek kiek įmanoma, jie yra nuoširdūs ir laimingi, nors ir gyvena vargingiau nei europiečiai, tačiau savo gyvenimu yra patenkinti ir mėgaujasi juo.

Kalba

Kiniečių kalba yra tikrai labai sunki, bet visgi po 13 dienų šiek tiek pramokus pagrindinių frazių bei simboliu nebe atrodo tokia mistiška kaip prieš tai. Kadangi mano vardo kiniečiai praktiškai negali ištarti, gavau naują - kinietišką vardą, kuris yra 卡尔 ir tariasi ka-er, bet paprasčiau pasakius - kaip angliškas žodis car tik su ilgiau tariama a raide. Šis vardas jau man gerai prilipo, ir kitaip niekas nebevadina.

Pasižymėjau ir ant bambuko

Kiniečiai angliškai nekalba. Na gal kokie 3-4 mano sutikti žmonės kalba patenkinama anglų kalba, o su viena kiniete kuri kalba visai normaliai angliškai visai gerai susidraugavau, ir tapome turistiniais draugais - per pora savaičių jau apkeliavom nemažai nuostabių vietovių, bet dar daugiau jų laukia. Kiti kiniečiai angliškai arba nekalba išviso arba žino tik keletą žodžių, frazių. Tiesa ir tai nesutrukdo su jais bendrauti, štai prieš kelias dienas viešbučio darbuotojų valgykloje apie 2 valandas bendravau su kiniete kuri tik vos kelis angliškus žodžius moka, o aš kelis kinietiškus, tačiau mokslininkai yra įrodę, kad žmogus kalbėdamas 35% emocijų ir žodžių išreiškia ir kūno kalba, todėl pridėjus tas kelias pagrindines frazes ir žodžius kuriuos mokame vienas kito kalbos, gaunasi kokie 50%... taip ir galima bendraut su žmonėmis nešnekant bendra kalba..... :)

Aš užsienietis

Ir tai akivaizdu. Bet daugelis kiniečių, ypač tokiame mažame Anji miestelyje per savo gyvenimą yra matę vos kelis užsieniečius, arba išviso jų nematę, todėl dabar suprantu kaip jaučiasi įžymūs žmonės Europoje, kai gatvėje einant į juos atsisuka po keletą kartų, motorolerius ir triračius vairuojantys taip pat, todėl ne kartą vos į griovį ar stulpą neįvažiavo bežiūrėdami į mane :D Taip pat gatvėse, parduotuvėse, autobusuose ir kitur matau žmones nuoširdžiai nustebusius pamačius mane, o labiausiai vaikai, kurių daugumą pirmą kartą gyvenime pamatė užsienietį. Dažniausiai girdimas žodis man praėjus pro kiniečius: 老外 ( lǎowài) - užsienietis. Merginų dėmesio trūkumu tikrai negaliu skųstis, nes jos tiesiog limpa nieko nedarant :) Jei dar mokėčiau kiniečių kalbą - rojus žemėje. Nors ir su daugeliu negaliu pakalbėti apie platesnes temas gyvai, bet dėkui moderniosioms technologijoms bei auto vertėjams. Kaip žinia Kinijoje Facebookas, Twitteris, YouTube užblokuoti, tačiau pats populiariausias socialinis projektas yra išmaniųjų telefonų programėlė WeChat kuri braunasi jau ir į Europos rinkas. Jį turėjau dar ir prieš Kiniją, tačiau tik su 1 kontaktu, o dabar jų išaugo gerokai daugiau. Ten galima pabendrauti su žmonėmis, kurie angliškai nekalba, bet dėka vertėjų, bendravimas vistiek įmanomas. Taip pat likau maloniai nustebintas tuom, jog dauguma kiniečių kurie manęs klausė iš kur esu - žino Lietuvą, nors ir kokia maža ji šalis, bet jie žino ją, ir dažniausiai asocijuoja su geru krepšiniu. O tie kiniečiai yra tik paprasti žmonės gyvenantys mažame provincijos miestelyje apsuptame bambukų kalnų, tačiau žino kas yra ta Lietuva, esanti kitame pasaulio gale... :)

Turtinė padėtis 

Kiek teko kalbėtis apie liaudies turtinę padėtį, tai išaiškėjo, jog Kinijoje egzistuoja dvi klasės žmonių: viena iš jų turi daug pinigų, o kita mažai. Nėra vidurio. Žinoma tie turtingieji sudaro tik labai nedidelę dalį visos šalies  populiacijos. Bevaikštant Anji gatvėmis pamačiau vaizdų, kurių Europos miestuose negalėčiau įsivaizduoti. Pavyzdžiui:

Žmonės net ir pagrindinėse miesto gatvėse degina laužus, šildosi, kepa maistą

Anji

Anji County  (400k gyv.) priklauso Huzhou miesto provincijai (2,9 mil gyv.), kuri priklauso Zhejiang regionui (55 mil gyv), kurio plotas yra 101800 kvadratinių km, taigi šiek tiek daugiau nei Lietuva su puse. Geografiškai Anji yra Kinijos Rytuose:

Klimatas šiame regione yra šiltas, štai kad ir dabar sausio mėnesio pabaiga, o dienomis temperatūra svyruoja apie 15-20 laipsnių šilumos, tad džiaugiuosi pabėgęs iš šalčių, kurie jus dabar talžo :)) tiesa, orai dar tik pradeda šilti. Šiandien buvo palyginus vėsoka diena, apie 15 laipsnių šilumos, tačiau jau ateinančiomis dienomis pranešamas atšilimas iki 23 laipsnių:

Klimatas Anji regione šilumos nepagaili :)

Miestas labai plečiasi ir jei būčiau čia atvykęs prieš kokius 7 metus, jis būtų atrodęs visai kitaip, nes per pastaruosius keletą metų vyksta intensyvios statybos, kyla nauji daugiaaukščiai, dangoraižiai, prekybos centrai, viešbučiai. Tai vyksta dėl to, kad Anji turi labai gražų kraštovaizdį, garsiausius pasaulyje bambukų miškus kalnuose. Todėl turtingesni kinai noriai perka butus,namus šiame mieste, kadangi nori turėti būstą apsupta tokios gražios gamtos, o ypač jei būstas aukštesniuose pastatuose, juos išperka labai greitai, nors kainos tikrai nėra mažos. Bambukai yra pats pagrindinis Anji variklis, traukiantis turistus ir nešantis pinigus Anji miestui, tačiau plačiau apie tai bloge, kuriame bus ekskursija į Kinijos Bambukų Muziejų.  Miestas yra gana švarus ir tvarkingas. Šiek tiek nuotraukų iš Anji miesto:

Centre - gausu restoranų bei užkandinių

Kątik atidarytas naujas gyvenamasis kvartalas pro kurį praeinu kiekvieną dieną

Bet ir naujuose kvartaluose nepamirštama Kiniška architektūra

Vaizdas pro mano kambario langus: bambukų miškas

Anji valdžios pastatas

Vaizdas nuo jo

Artėjant Naujiems Metams pavasario festivalio simbolių galima rasti visur ir daug

Anji miesto panorama nuo Fenghuang kalno apžvalgos aikštelės

Keliai ir vairuotojų kultūra

Jos nėra. Jau per pirmas dienas supratau, kad eiti per gatvę perėjoje galima tik tada, kai aplinkui nesimato nei vienos atvažiuojančios mašinos, nes jos tiesiog nesustos praleisti žmonių. Keliuose yra tikras chaosas, ir palyginus su europietiška vairavimo kultūra, net lenkai yra angeliukai, palyginus su kinais. Pirmiausiai, populiariausia transporto priemonė yra elektrinis motoroleris, kurių tiesiog pilnos gatvės, kiemai, parduotuvės ir t.t. Jie važinėja ir šaligatviais, ir kadangi yra elektriniai - be jokio garso, todėl kartais tiesiog išnyra iš niekur. Antri po motorolerių yra štai tokios transporto priemonės, kurios naudojamos krovinių gabenimui (tiesa daug jų yra ir be jokio motoro - tiesiog minami pedalais):

Atvykus į Kiniją buvo sunku suvokti, kodėl keliuose dauguma automobilių yra prabangūs ir 1-5 metų senumo ,o Europa (kad ir turtingoji Danija) vidutiniu automobilių amžiumi keliuose gerokai atsilieka. Keliuose gausu naujausių modelių Ferrari, Porche, Aston Martin, Mitsubishi, Ford, Mercedes ir kiniškų firmų automobilių. Tačiau viskam yra paaiškinimas... Dirbantys kiniečiai kas mėnesį moka atskirą mokestį valstybei, tie pinigai kaupiasi ir kyla bei kasmet jie gauna 13 mėnesio atlyginimą iš valstybės, tačiau jį gali išleisti tik būstui arba mašinai. Štai kodėl keliuose gausu naujutelaičių automobilių. Tačiau mašinų naujumas neprideda kultūros keliuose - žibintus kas nori tas užsidega, kad ir tamsu, keliuose visada painiojasi motoroleriai ir triračiai matomi nuotraukoje, todėl visi be išimties naudoja mašinos garsinius signalus. Jei vienoje gatvėje per minutę jis bent kartą nesuskambėjo iš kurio nors automobilio - reiškia yra naktis ir nėra aktyvaus eismo, nes jeigu jis yra, tai yra ir bepypsintys vairuotojai. Iš pradžių tai šiek tiek erzino, bet įpratau, ir nebekreipiu dėmesio į tai. Apibendrinus - Kinijos keliuose vyrauja chaosas, yra taisyklės, bet jų niekas nesilaiko, mašinos užlindinėja į kitas eiles staigiai ir be jokių posūkio signalų, tiesiog užtenka papypint, kad kitas žinotų, policijos keliuose yra, bet jie taip pat nekreipia dėmesio į tai. Taip pat sankryžose nėra jokių eismo juostų linijų:

Savotiškas vaizdas: prabangios mašinos kelyje be eismo juostų

Tiek šį kartą, o sekančioje dalyje keliausime į Kinijos Bambukų Muziejų!