The end of my 1st internship and the new beginning in Chengdu, Sichuan.

Hello everybody. It's been a while since my last blog and everything has changed so much since I wrote here last time. Finally I decided to write in English due to requests of some people. I believe that it will not cause any inconvenience to my Lithuanian visitors as they know English very well. :)

Short summary of my time before coming to Chengdu.

As I mentioned in my previous blogs, I had my internship in little town Anji (450k population), Angel Garden Boutique Hotel as a guest relations officer. Nothing special happened since my last blog, just some more English speaking staff came to the hotel, and a French guy came as an intern and was my roommate for 3 weeks until he left. (didn't stay too long). I had some trips around Anji, in beautiful bamboo forest mountains.

More photos from this place can be found in Facebook or in this web

The last week in my hotel was emotional, I had a really good relationship with staff over there, and I had made good friends, even though just few people could speak English there, but it wasn't an obstacle. 

The last day at Angel Garden Boutique Hotel. Kind of sad to leave this place.

But everything has an ending. It was time to move forward. So the next day with my lovely friend Jiang (姜) we took a bus to Suzhou city, just to travel for a few days. Of course it was public holiday, so everybody else was travelling as well and therefore Suzhou was very crowded. In many places we could hardly move. Generally Suzhou is a very beautiful city with ancient canals which crossing whole oldtown of the city. It is like a Chinese Venice. You can find photos from it in my Facebook or in this web.

Colorful spring in Suzhou

Finally we had a symbolic cupcakes, mentioned my 21st birthday and the next day it was time to separate. For Jiang back to Hangzhou, where she lives, for me - to next Chinese adventure place - Chengdu. It was really sad to say goodbye to Jiang, but we promised to each other that someday we gonna travel around the world together and I honestly hope we will. :)

The new beginning in Chengdu, Sichuan province.

It was april 7th, my birthday, which I spend the weirdest way ever. I had a train trip from Suzhou to Chengdu which lasted 30 hours and we made about 2500km. Fortunately I had sleeping seat-bed, so it wasn't so bad, but still my bed was on the 3rd floor, as you can see in the picture, 3rd floor beds are the smallest and the space between the bed and the ceiling is very little, so my neck really hurt after 30 hours. I had met one funny Chinese family which was my "roommates" in the train. I must admit that I was a little afraid of what is waiting for me in totally unknown city. Finally I arrived and one nice guy Selvin from the agency which found that new internship in Chengdu, met me at the train station and brought to the hostel for 1 night. Finally I got some normal sleep in normal bed.

Chengdu (Chéngdū) is a major city in Western China and the urban area of it houses 14 million inhabitants. So it is the biggest city i had ever lived in. Subtropical climate makes this place very hot and wet. Even though that I was already used to warm weather in Anji (this year I have skipped winter and I am so glad about it.) Even now temperature is around +30 during daytime, and sun is damn hot. And it's just April. Locals said that in summer temperature is usually +35-40, so hot days waiting for me... :) Firstly I was shocked by many factors, like Chinese people in the streets are not surprised at all to see foreigner (since there is 50 000 foreigners community in Chengdu), Chinese people English is way more advanced than in Anji (where they could hardly speak English at all), city is modern and new. It is expanding amazingly fast. I live here just 6 days, but I already saw so many buildings under construction that it is hard to realize the scale of it. And they don't build small buildings, almost all of them are minimum 30-40 floors giants. And it is happening not only in Chengdu but also in other Chinese cities as I saw from the train. China is a giant construction site. I have no idea how this country will look after 10 years if they keep on this speed... Well it is called one of the fastest growing countries in the world not without a reason. I am more than sure now that it is completely true.

My new internship placement is in Howard Johnson Hi-Tech Plaza 5* Hotel.

Why Hi-Tech you ask? Because it is located in the new center of city, which is also called Financial center, many offices and new generation technologic companies have their offices here. I was very shocked again by English skills of staff in this hotel. It is so good! Compared how it was in my last hotel. My position will be the same as before - guest relations officer. But I already know that I will have plenty of new tasks and my job will be more interesting due to level of this hotel and work organisation system. Cannot tell a lot now, because i didn't even start to work now. But more information will come up in next blog. Conditions of this internships are not bad at all. 3000 rmb per month, 3 meals in staff canteen, 1 meal per day in hotel western restaurant (so after 3 months of Chinese food, I can get some western as well, and still I prefer Chinese food, which is way better than western. WAY better.). Internship should last 6 months, so unfortunately I will not comeback to Lithuania this summer and at late september go back directly to Denmark. So my homeland will be skipped the whole year. That's the life :)
I got a room (and a roommate from Switzerland) in 5th floor of the hotel which is pretty cool I could say!

Big bath (and stereo sound system in bathroom, which can play sound from the TV, and I can watch wide screen TV directly from the bath through huge window and hear everything perfectly... paradise.... Also modern shower, WESTERN toilet ! (I had no western toilet since i came to China), room service... And the view from my window is pretty awesome.

The view from my window.

Very comfortable armchair on the left...



Hotel from the inside. There are 18 floors in total.








I got through medical tests which lasted about 2 hours, fortunately I am healthy as new, and applied for new visa in Exit and Entry bureau. In 8 days I should get my new visa! :) I didn't see much of the city yet, just a huge flower market, some nightlife and celebrated my and another guy's birthdays last night in BBQ and western pub where i saw so many foreigners that it didn't feel like China no more. Fortunately subway is just near my hotel, so accessibility with other districts of the city is very convenient. I am starting to work officially tomorrow (14th april) and I am very excited about it.! some photos to sum up this blog and see you next time. Thank you for your attention. :)

New Chinese friends

Nightlife of Chengdu

21 years old... But I don't feel like 21. And don't look like 21 :D

A warm evening today. +30. Good weather to take a walk in my new neighborhood.

See ya

4 dalis. Naujieji Metai, smogas bei kelionės.

Sveiki. Naujas blogas sugrįžta po ilgesnės pertraukos, kadangi pastaruoju metu laiko daug nebuvo: darbas, kelionės, vakarienės kiniečių šeimose, pasivaikščiojimai po miestą laisvu nuo darbo metu ir t.t. Tačiau šiandien antra laisva diena ir laiko pagaliau yra.

Kinai išrado fejerverkus ir tuo tikrai didžiuojasi. 5 dienas prieš,
10 dienų po Naujų - karo zona ore. Ir jie labai pigūs.

Naujųjų Metų šventimas pagaliau baigėsi, niekada nemaniau, kad galiu pradėti nekęsti fejerverku, bet pasirodo tai įmanoma, kai juos pradėjo šaudyti non stop, 5 dienas prieš Naujus, o šiandien yra vasario 9, bet naktį juos vis dar šaudo karts nuo karto. Prieš keletą dienų buvo visiškai non stop, tad užmigti tikrai nebūdavo lengva karo zonoje :) Žmonės palengva grįžta iš savo šeimų į darbus, normalus gyvenimo ritmas atsistato, mūsų viešbutyje žmonių vėl nebėra (per pavasario festivalį pora dienų net nebebuvo laisvų kambarių). Naujuosius atšventėme kukliai, darbuotojų barake, o kitos dienos ankstyvą rytą reikėjo į darbą, todėl simboliškai sutikome Arklio metus.

Kiniškas gėrimas, kurį vadiname "daktaru" (dėl skonio panašaus į mediciną). Su kambarioku ukrainiečiu bei vienu iš viešbučio restorano darbuotoju. Naujųjų išvakarės.

Toliau šiame bloge norėčiau apžvelgti vietoves aplankytas per tas 24 dienas , jau praleistas Kinijoje, Anji mieste.

Kinijos Bambukų Muziejus bei parkas

Šiame muziejuje buvo labai įdomios informacijos apie bambukų istoriją, jų paplitimą, naudojimą, kas iš jų gaminama, ekspozicijose galima pamatyti bambukų fosilijų, kurioms daugiau nei 5000 metų, taip pat labai senų, kelių tūkstančių metų senumo daiktų pagamintų iš bambukų, taip pat net štai tokių daiktų, kurie puikiausiai veikia, pagamintų iš bambukų, kurių galima ir nusipirkti suvenyrų parduotuvėje:

Netgi klaviatūros bei pelės laidai - iš bambuko.

Dviratis iš bambuko. 

Galėčiau įkelti ir daug daugiau nuotraukų, bet jos yra Facebooke, todėl nėra tikslo jas kelti du kartus. Muziejus paliko gerą įspūdį, sužinojau daug įdomios informacijos, o toliau su drauge kiniete keliavome į sodą-parką, kuris yra toje pačioje teritorijoje. O ji yra už miesto, apie 10min kelio su autobusu ir dar 15 pėsčiomis. Ta diena buvo labai šilta, todėl visiškai nesijautė, jog tai yra antra sausio mėnesio pusė, viduržiemis. Tačiau lauke +20 ir saulutė šildė kaip gegužės gale Šiaurės Europoje...

Pastogė iš bambuko.

Nesijaučiau kaip viduržiemį apsuptas palmių.

Eidami toliau, pamatėme, kad ežeriuke galima išsinuomoti kiniška plaustą iš bambukų medžių. Tokius buvau matęs tik nuotraukose ir filmuose, todėl visada norėjau tokį pavairuoti, o ypač kai lauke šilta, pučia nestiprus vėjelis, aplinkui tyla, o vaizdai super gražūs, tada pasijauti, jog tikrai gyveni, ir supranti, kad gyveni tik kartą, todėl per tą gyvenimą reikia patirti kuo daugiau ir pamatyti kuo įvairesnių pasaulio vietų.

 

Taigi pasiplaukiojus pusantro valandos, atsipalaidavus ant ramaus, nuostabaus grožio ežeriuko, atėjo metas judėti į kitą šios teritorijos vietą - pandų mini zoo. 

Ten radome 4 pandas. Viena buvo trumpam išėjusi į lauko narvą, o kitos lindėjo savo vidiniuose narvuose ir mėgavosi bambukų lapais. Tačiau aš pirmą kartą gyvenime pamačiau pandą gyvai, tad dar vienas dalykas prisirašo prie ilgo sąrašo dalykų, kuriuos Kinijoje padariau/pamačiau pirmą kartą :D 

Pakeliui link autobusų stotelės negalėjau neužfiksuoti tokio gražaus, ramaus, tikros Kinijos vaizdelio:

Vos po kelių dienų, šį kartą su savo kambarioku ukrainiečiu, susiruošėme į kitą žymią Anji vietą, tai yra 中南百草园 (Bai co juan sodas).

Tą dieną oras buvo tikrai ne koks - lietus + smogas. Todėl matomumas nebuvo geras, tačiau žmonių taip pat visai nebuvo, todėl buvo geresnės galimybės padaryti fotografijas. 

Apleista valtis palmių saloje.. kurią aplanko tik antys bei gulbės, kurių čia tikrai netrūksta.

Baltosios arbatos laukuose.

O jei kas domitės arbatos istorija - štai čia šiek tiek baltosios arbatos istorijos Anji provincijoje, kuri yra garsi savo baltąja arbata.

Šiame parke pamatėme labai gražių vaizdų, laukinių gyvūnų - tigrų, hienų, liūtų, vilkų, erelių, zebrų, babuinų, beždžionių ir kitų. Nuotraukos taip pat yra Facebooke. Pabaigoje norėjome pakilti apsižvalgyti iš apžvalgos rato, tačiau dėl lietaus jis buvo uždarytas, tad teko vykti namo, tačiau šia kelione esame labai patenkinti, praleidę ten visą dieną, pamatėme labai daug gražių vaizdų bei retų gyvūnų.

Anji Fenghuang kalnas

Prieš keletą metų tai buvo kalnas kaip ir visi kalnai aplinkui Anji, tačiau dabar jis paverstas puikia pasivaikščiojimo vieta, bei apžvalgos aikštele, nuo kurios puikiai matosi visas Anji miestas (jei nėra smogo). Ant jo viršūnės teko pabuvoti jau keletą kartų: pirmą kartą dienos metu, kai buvo labai šilta, bet smogas buvo stiprus, todėl labai daug nesimatė, kitą kartą jau sutemus, bet be smogo, todėl buvo galima įžiūrėti gerokai toliau.

Stoviu ant Anji

Gera vieta pagalvoti apie gyvenimą

Prieš sutemstant

Naktinis Anji apšviestas įvairiausiomis spalvomis, kurios dar ir keičiasi.

Kalno papėdėje galima rasti labai gardaus maisto....

Smogas

Vietovė kurioje gyvenu yra viena švariausių Kinijoje, nes aplink mus auga daugybė bambukų miškų, kurie valo orą, tačiau vos papūtus stipresniam vėjui, smogas atnešamas iš kaimyninių provincijų, o tada pagal oro kokybės indeksą, užterštumas pakyla ir iki 375, tai reiškia - hazardous - rizikingas/pavojingas. O kaip tai atrodo ne skaičiuose, o tikrovėje, galite pamatyti štai čia:

Dar nespėjus normaliai prabusti iš miegų, susiruošus eiti į darbą.... vėl atsiduri panašiame į sapnų pasaulį...Pirmas vaizdas išėjus iš mūsų bendrabučio... Matomumas - 5 metrai.

23 aukštų pastatas, nuo kurio aš stoviu apie 5 metrus... Taigi vos vos 5 aukštai iš 23 įžiūrimi šioje foto.. atsitraukus keletą metrų atgal - pastatas tiesiog išnyktų ir atrodytų, jog jo net nėra.

Žiūrint į upės pusę... 

Eismo sąlygos gana pavojingos... bet kadangi tai buvo Naujųjų Metų rytas, to eismo net ir nebuvo...

Neblogos aplinkybės siaubo filmams filmuoti...

Mano viešbutis...

Tad šia smogo gaida ir baigsiu ketvirtąją dalį, tačiau kelionės dar visos tikrai neapžvelgtos, ir naujų nusimato jau greitai. Pavyzdžiui į Paryžiaus senamiesčio kopiją Hangzhou mieste. (taip, ir su Eifelio bokšto kopija), o taip pat ir į didįjį Šanchajų planuojame vykti šį mėnesį. Ačiū už dėmesį ir iki kito blogo :) 

Kinijos kultūra, žmonės, miestai, infrastruktūra

Sveiki visi. Šioje trečioje dalyje norėčiau pasidalinti savo įspūdžiais apie kiniečius, šalies kultūrą, įpročius, elgseną, reakciją į užsieniečius ir kitas smulkesnes detales.

Kiniečiai

Prieš vykstant į Kiniją gyvai nepažinojau nei vieno kiniečio, todėl neturėjau nuomonės, apie kiniečius, kaip žmones. Per 13 dienų Kinijoje susidariau tikrai gerą įspūdį apie kiniečius. Jie yra draugiški žmonės, nors ir dauguma nesupranta angliškai, bet vistiek stengiasi bendrauti tiek kiek įmanoma, jie yra nuoširdūs ir laimingi, nors ir gyvena vargingiau nei europiečiai, tačiau savo gyvenimu yra patenkinti ir mėgaujasi juo.

Kalba

Kiniečių kalba yra tikrai labai sunki, bet visgi po 13 dienų šiek tiek pramokus pagrindinių frazių bei simboliu nebe atrodo tokia mistiška kaip prieš tai. Kadangi mano vardo kiniečiai praktiškai negali ištarti, gavau naują - kinietišką vardą, kuris yra 卡尔 ir tariasi ka-er, bet paprasčiau pasakius - kaip angliškas žodis car tik su ilgiau tariama a raide. Šis vardas jau man gerai prilipo, ir kitaip niekas nebevadina.

Pasižymėjau ir ant bambuko

Kiniečiai angliškai nekalba. Na gal kokie 3-4 mano sutikti žmonės kalba patenkinama anglų kalba, o su viena kiniete kuri kalba visai normaliai angliškai visai gerai susidraugavau, ir tapome turistiniais draugais - per pora savaičių jau apkeliavom nemažai nuostabių vietovių, bet dar daugiau jų laukia. Kiti kiniečiai angliškai arba nekalba išviso arba žino tik keletą žodžių, frazių. Tiesa ir tai nesutrukdo su jais bendrauti, štai prieš kelias dienas viešbučio darbuotojų valgykloje apie 2 valandas bendravau su kiniete kuri tik vos kelis angliškus žodžius moka, o aš kelis kinietiškus, tačiau mokslininkai yra įrodę, kad žmogus kalbėdamas 35% emocijų ir žodžių išreiškia ir kūno kalba, todėl pridėjus tas kelias pagrindines frazes ir žodžius kuriuos mokame vienas kito kalbos, gaunasi kokie 50%... taip ir galima bendraut su žmonėmis nešnekant bendra kalba..... :)

Aš užsienietis

Ir tai akivaizdu. Bet daugelis kiniečių, ypač tokiame mažame Anji miestelyje per savo gyvenimą yra matę vos kelis užsieniečius, arba išviso jų nematę, todėl dabar suprantu kaip jaučiasi įžymūs žmonės Europoje, kai gatvėje einant į juos atsisuka po keletą kartų, motorolerius ir triračius vairuojantys taip pat, todėl ne kartą vos į griovį ar stulpą neįvažiavo bežiūrėdami į mane :D Taip pat gatvėse, parduotuvėse, autobusuose ir kitur matau žmones nuoširdžiai nustebusius pamačius mane, o labiausiai vaikai, kurių daugumą pirmą kartą gyvenime pamatė užsienietį. Dažniausiai girdimas žodis man praėjus pro kiniečius: 老外 ( lǎowài) - užsienietis. Merginų dėmesio trūkumu tikrai negaliu skųstis, nes jos tiesiog limpa nieko nedarant :) Jei dar mokėčiau kiniečių kalbą - rojus žemėje. Nors ir su daugeliu negaliu pakalbėti apie platesnes temas gyvai, bet dėkui moderniosioms technologijoms bei auto vertėjams. Kaip žinia Kinijoje Facebookas, Twitteris, YouTube užblokuoti, tačiau pats populiariausias socialinis projektas yra išmaniųjų telefonų programėlė WeChat kuri braunasi jau ir į Europos rinkas. Jį turėjau dar ir prieš Kiniją, tačiau tik su 1 kontaktu, o dabar jų išaugo gerokai daugiau. Ten galima pabendrauti su žmonėmis, kurie angliškai nekalba, bet dėka vertėjų, bendravimas vistiek įmanomas. Taip pat likau maloniai nustebintas tuom, jog dauguma kiniečių kurie manęs klausė iš kur esu - žino Lietuvą, nors ir kokia maža ji šalis, bet jie žino ją, ir dažniausiai asocijuoja su geru krepšiniu. O tie kiniečiai yra tik paprasti žmonės gyvenantys mažame provincijos miestelyje apsuptame bambukų kalnų, tačiau žino kas yra ta Lietuva, esanti kitame pasaulio gale... :)

Turtinė padėtis 

Kiek teko kalbėtis apie liaudies turtinę padėtį, tai išaiškėjo, jog Kinijoje egzistuoja dvi klasės žmonių: viena iš jų turi daug pinigų, o kita mažai. Nėra vidurio. Žinoma tie turtingieji sudaro tik labai nedidelę dalį visos šalies  populiacijos. Bevaikštant Anji gatvėmis pamačiau vaizdų, kurių Europos miestuose negalėčiau įsivaizduoti. Pavyzdžiui:

Žmonės net ir pagrindinėse miesto gatvėse degina laužus, šildosi, kepa maistą

Anji

Anji County  (400k gyv.) priklauso Huzhou miesto provincijai (2,9 mil gyv.), kuri priklauso Zhejiang regionui (55 mil gyv), kurio plotas yra 101800 kvadratinių km, taigi šiek tiek daugiau nei Lietuva su puse. Geografiškai Anji yra Kinijos Rytuose:

Klimatas šiame regione yra šiltas, štai kad ir dabar sausio mėnesio pabaiga, o dienomis temperatūra svyruoja apie 15-20 laipsnių šilumos, tad džiaugiuosi pabėgęs iš šalčių, kurie jus dabar talžo :)) tiesa, orai dar tik pradeda šilti. Šiandien buvo palyginus vėsoka diena, apie 15 laipsnių šilumos, tačiau jau ateinančiomis dienomis pranešamas atšilimas iki 23 laipsnių:

Klimatas Anji regione šilumos nepagaili :)

Miestas labai plečiasi ir jei būčiau čia atvykęs prieš kokius 7 metus, jis būtų atrodęs visai kitaip, nes per pastaruosius keletą metų vyksta intensyvios statybos, kyla nauji daugiaaukščiai, dangoraižiai, prekybos centrai, viešbučiai. Tai vyksta dėl to, kad Anji turi labai gražų kraštovaizdį, garsiausius pasaulyje bambukų miškus kalnuose. Todėl turtingesni kinai noriai perka butus,namus šiame mieste, kadangi nori turėti būstą apsupta tokios gražios gamtos, o ypač jei būstas aukštesniuose pastatuose, juos išperka labai greitai, nors kainos tikrai nėra mažos. Bambukai yra pats pagrindinis Anji variklis, traukiantis turistus ir nešantis pinigus Anji miestui, tačiau plačiau apie tai bloge, kuriame bus ekskursija į Kinijos Bambukų Muziejų.  Miestas yra gana švarus ir tvarkingas. Šiek tiek nuotraukų iš Anji miesto:

Centre - gausu restoranų bei užkandinių

Kątik atidarytas naujas gyvenamasis kvartalas pro kurį praeinu kiekvieną dieną

Bet ir naujuose kvartaluose nepamirštama Kiniška architektūra

Vaizdas pro mano kambario langus: bambukų miškas

Anji valdžios pastatas

Vaizdas nuo jo

Artėjant Naujiems Metams pavasario festivalio simbolių galima rasti visur ir daug

Anji miesto panorama nuo Fenghuang kalno apžvalgos aikštelės

Keliai ir vairuotojų kultūra

Jos nėra. Jau per pirmas dienas supratau, kad eiti per gatvę perėjoje galima tik tada, kai aplinkui nesimato nei vienos atvažiuojančios mašinos, nes jos tiesiog nesustos praleisti žmonių. Keliuose yra tikras chaosas, ir palyginus su europietiška vairavimo kultūra, net lenkai yra angeliukai, palyginus su kinais. Pirmiausiai, populiariausia transporto priemonė yra elektrinis motoroleris, kurių tiesiog pilnos gatvės, kiemai, parduotuvės ir t.t. Jie važinėja ir šaligatviais, ir kadangi yra elektriniai - be jokio garso, todėl kartais tiesiog išnyra iš niekur. Antri po motorolerių yra štai tokios transporto priemonės, kurios naudojamos krovinių gabenimui (tiesa daug jų yra ir be jokio motoro - tiesiog minami pedalais):

Atvykus į Kiniją buvo sunku suvokti, kodėl keliuose dauguma automobilių yra prabangūs ir 1-5 metų senumo ,o Europa (kad ir turtingoji Danija) vidutiniu automobilių amžiumi keliuose gerokai atsilieka. Keliuose gausu naujausių modelių Ferrari, Porche, Aston Martin, Mitsubishi, Ford, Mercedes ir kiniškų firmų automobilių. Tačiau viskam yra paaiškinimas... Dirbantys kiniečiai kas mėnesį moka atskirą mokestį valstybei, tie pinigai kaupiasi ir kyla bei kasmet jie gauna 13 mėnesio atlyginimą iš valstybės, tačiau jį gali išleisti tik būstui arba mašinai. Štai kodėl keliuose gausu naujutelaičių automobilių. Tačiau mašinų naujumas neprideda kultūros keliuose - žibintus kas nori tas užsidega, kad ir tamsu, keliuose visada painiojasi motoroleriai ir triračiai matomi nuotraukoje, todėl visi be išimties naudoja mašinos garsinius signalus. Jei vienoje gatvėje per minutę jis bent kartą nesuskambėjo iš kurio nors automobilio - reiškia yra naktis ir nėra aktyvaus eismo, nes jeigu jis yra, tai yra ir bepypsintys vairuotojai. Iš pradžių tai šiek tiek erzino, bet įpratau, ir nebekreipiu dėmesio į tai. Apibendrinus - Kinijos keliuose vyrauja chaosas, yra taisyklės, bet jų niekas nesilaiko, mašinos užlindinėja į kitas eiles staigiai ir be jokių posūkio signalų, tiesiog užtenka papypint, kad kitas žinotų, policijos keliuose yra, bet jie taip pat nekreipia dėmesio į tai. Taip pat sankryžose nėra jokių eismo juostų linijų:

Savotiškas vaizdas: prabangios mašinos kelyje be eismo juostų

Tiek šį kartą, o sekančioje dalyje keliausime į Kinijos Bambukų Muziejų!